Alkoholiniai gėrimai egzistuoja taip pat ilgai kaip ir žmonija, dažnai jie minimi įvairiausių ritualų, apeigų ir šventimų kontekste, tikrai kiekvienas galim prisiminti žinomų senovės dailininkų paveikslų, kuriuose būtų pavaizduotos taurės ir vyno ar kitų gėrimų vartojimas. O kur dar dainos, filmai, knygos. Alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra supa mus nuo vaikystės ir lydi visą gyvenimą. Kodėl gi vieni žmonės sugeba vartoti alkoholį saikingai arba nevartoti išvis, o kiti tampa priklausomi, taip sugriaudami gyvenimą sau ir savo artimiesiems?
Mokslininkai nustatė, kad yra rizikos veiksniai, kurie sąlygoja lengvesnį pripratimą ir priklausomybės išsivystymą: genetika, psichosocialinės problemos, įvairūs artimos aplinkos veiksniai, specifiniai charakterio bruožai. Nesunku pastebėti, kad nėra jokių specifinių veiksnių ir dažnai žmogui, supuolant keliems veiksniams vienu metu, gali būti ganėtinai lengva paslysti…
Priklausomybė alkoholiui išsivysto ne per vieną dieną, todėl svarbu žinoti jos stadijas ir bandyti ieškoti pagalbos kuo anksčiau.
1. Rizikos grupė. Žmogus niekada neatsisako, jei jam yra pasiūloma išgerti, ypač kai yra kompanija. Kartais alkoholis gali būti užuodžiamas net jei yra paslėptas. Gali būti ignoruojami kiti hobiai, pomėgiai, išgėrtuvės tampa vis dažnesnės. Šioje stadijoje labai
retai žmonės supranta, kad turi problemą, nes socialinis, šeimyninis ir darbinis gyvenimas dar funkcionuoja be didesnių problemų.
2. Vystoti somatinė ir psichologinė priklausomybė nuo alkoholio. Gėrimas tampa dažnesnis, iki intoksikacijos ir atminties praradimo, kartais iki sąmonės netekimo. Rytais kamuoja stiprūs pagirių sindromo simptomai, atsiranda nuotaikos svyravimai.
Dažniausiai šeima ir darbas dar taip stipriai nenukenčia, bet aplinkiniai jau gali sunerimti, pastebėti problemos atsiradimą.
3. Atsiranda ilgesni užgėrimo epizodai. Priklausomybė tampa labai stipri, prisideda somatiniai požymiai – rankų drebėjimas, skrandžio opaligė, kepenų ir inkstų ligos, cukrinis diabetes, širdies problemos. Taip pat alkoholis žaloja centrinę nervų sistemą, blogina kognityvines funkcijas, iššaukia alkoholines psichozes, delyrus ir kitas grėsmingas ligas. Alkoholio dozė tampa maksimali. Po ilgesnio išgėrimo ateina “šviesusis” periodas, kai žmogus atgailauja ir nori pasikeisti, mesti gerti. Negavus tinkamos pagalbos šie periodai tampa retesni ir trumpesni. Šioje stadijoje jau neretai netenkama darbo, išyra šeimos, žmogus stumiamas į socialinį užribį.
4. Paskutinė ir sunkiausia stadija. Priklausomas žmogus turi daug ligų, kurios negydomosprogresuoja, kartias iki letalinių išeičių (insultai, infarktai, kraujavimai, cirozė, infekcijos). Taip pat alkoholio žalojama centrinė nervų sistema nesugeba palaikyti normalaus
veikimo, todėl žmogus visiškai degraduoja kaip asmenybė, kamuoja stiprūs psichozės, delyrų ir depresijos simtomai. Žmogui apgirti reikalinga tik minimali alkoholio dozė. Dažniausiai šioje stadijoje žmogus lieka vienas, šeima ir draugai neretai būna nusisukę, todėl yra sunku pradėti ieškoti pagalbos.
Verta pažymėti, kad moterų ir vyrų alkoholizmo išsivystymas vyksta tais pačiais etapais, bet moterys dėl savo kūno sandaros ypatumų ( mažesnis svoris, hormonų ir CNS ypatumai) dažnai pasiekia paskutinę alkoholizmo stadiją žymiai greičiau negu vyrai. Nors paskutinių alkoholizmo stadijų simptomai yra lengviau pastebimi aplinkiniams, pačiam žmogui prireikia žymiai daugiau pastangų, motyvacijos ir laiko norint išlipti iš alkoholizmo duobės. Todėl geriausia yra nelaukti ir tik atsirandant pirmiesiems neraminantiems pasireiškimams jau aktyviai ieškoti pagalbos!